Taip jau sutapo, kad praėjus vos savaitei po garsiosios pirmosios Kauno Tarptautinės parodos Kopos Namų kompanija kračiais Lenkijos pakriūtės keliais nusibeldė iki miesto, kurio pavadinimas daugeliui nelabai ką sako. Paprasčiausia būtų paaiškinti, kad Žešovas yra Lenkijos kampe tarp Ukrainos ir Slovakijos. Jaukus, gyventojų skaičiumi perpus už Kauną mažesnis miestukas, kurio Kinologų klubas jau šešerius metus kiekvieną vasarį organizuoja tarptautinę šunų parodą.
Tarptautinė ar netarptautinė?
Apie ką pirmiausia pagalvojate girdėdami žodžius „tarptautinė šunų paroda“? Bent jau aš pirmiausia tikiuosi gausesnio dalyvių skaičiaus, plačios jų atstovaujamų šalių geografijos ir, žinoma, kuo mažiau vietinių teisėjų – į juos ir taip prisižiūriu iki soties. Bet įspūdis Žešovo parodoje buvo absoliučiai kitoks, lengviausiai nusakomas maždaug taip: lenkai dalyviai+lenkai teisėjai=tarptautinė paroda Lenkijoje. Nepatingėjau atidžiai perversti katalogo ir susižymėti visus užsieniečius: grubiais paskaičiavimais, jų tebuvo kokie 5 procentai iš visų, daugiau kaip tūkstančio, parodos dalyvių. Toliau – dar gražiau: iš 23 teisėjų 18 (!) buvo lenkai. Be mūsų Julijos Aidietienės, gruzino Iuzos Beradzės, ruso Revazo Khomasuridzės, dar teisėjavo suomis Jussi Liimatainen ir liuksemburgietis Laurent Heinesche. Viskas. Kokia čia, sakėte, paroda, tikrai tarptautinė?
Pavyko rasti tik penkias lietuviškas pavardes ir vieną latvišką. Bet jeigu manote, kad tai sutrukdė lietuvaičiams gerai pasitūsinti, tai labai klystate: lietuvių vipetas nušlavė septyniolika konkurentų ir išsikeberiojo į 3 vietą grupėje, o Laurynos Rubikaitės Lhasa Apso kalė Chic Choix Starlight Parti laimėjo visą parodą – tapo geriausiu iš daugiau kaip 1 600 šunų!
Pliusai-minusai
Betgi grįžkime prie pačios parodos – jos pliusų ir minusų.
Pasak organizatorių, po registracijos patvirtinimo elektroniniu laišku, dalyviai turėjo gauti ir patvirtinimą, atsiųstą paštu. Nuo spalio mėnesio tas patvirtinimas iki Kopos Namų pašto dėžutės taip ir neatkeliavo.
Jei norėjote susirasti tikslų ringo ar visos parodos pradžios laiką – turėjote pademonstruoti ypatingą atkaklumą ir išradingumą. Mums šių savybių pritrūko, todėl į parodą atvykome tiesiog spėdami, kad greičiausiai, kaip ir visur, pradžia bus nuo 10 val. Pasirodo, buvome teisūs, bet iš principo tokie momentai šou nedžiugina ir nepuošia.
Pliusas – kaip neįprasta Lietuvoje, bet praktikuojama ne vienoje užsienio šalyje – viena paroda, išskaidyta į dvi dienas. Ir dalyviams nereikia grūstis, ir žiūrovai greičiau sulaukia parodos kulminacijos – geriausių grupės ir parodos šunų pasirodymo.
Kas sužavėjo konkrečiai šioje parodoje – visi ringai buvo išbarstyti per kelis aukštus, kai kurie – net labai atokiai, užtai pačiame centre vyko gerai sukalta pramoginė programa (dresūros, paklusnumo, įvairių varžybų ir pan.). Ganėtinai profesionalus filmuotojas šios visą dieną vykstančios programos vaizdus transliavo į šalia ringų esančius ekranus, todėl net ir sėdėdamas trečio aukšto balkone galėjai jaustis įvykių sūkuryje – tai ne Žalgirio arenos palubėse sukabinti ekranai, rodantys tai, ką ir šiaip gali nesunkiai pamatyti palypėjęs keliomis eilėmis aukščiau.
Dar labiau sužavėjo pagrindinio, vadinamojo Best‘ų ringo organizavimas: sklandžiai, greitai ir profesionaliai, apgultas iš tiesų susidomėjusių, aplodismentų negailinčių žiūrovų*, o tiems, kurie dėl kažkokių priežasčių negalėjo stebėti iš arti, pasirodymas buvo filmuojamas ir transliuojamas dideliuose ekranuose. Komfortas, vienareikšmiškai.
Nevėluojantys ringai, užrašytais numeriais ant lentelių kviečiami dalyviai (o gal jums patinka lietuviška sistema – su šalia ringo numerius rėkaujančiais teisėjo asistentais?), daug erdvės ir pakankamai vietos mašinai prisiparkuoti – detalės, bet malonios. Kaip ir faktas, kad taures veislės nugalėtojai galėjo atsiimti tik atvykę į BIG ringą. Čia, kaip sakoma, viskas paprasta: nori atsiimti apdovanojimą? Sėdėk ir lauk „bestų“. Puikus motyvacinis žingsnis.
Lenkai prekeiviai, taip gausiai užplūstantys lietuviškas parodas, į Žešovą kažkodėl masiškai nesugužėjo: prekybos vietos buvo gerokai skurdesnės nei Lietuvoje. Jau nekalbant apie maitinimą: 8 litai už baltą kavą? WTF, panowie?!
Reziumuojam
Jei būna tobulų parodų, tai Žešovo – tikrai ne tokia. Kita vertus, joje buvo ne vienas puikus organizacinis momentas, kurį galėtų be sąžinės graužimo nusikopijuoti mūsų parodų organizatoriai – tiek dalyvių, tiek žiūrovų labui.
P.S.: ne, lenkai irgi nesiteikė susirinkti savo šunų išmatų – gal ne taip masiškai kaip lietuvaičiai, bet pakankamai, kad per artimiausias pieveles eitum kaip per minų lauką.