Žymėti ar nežymėti?

Visai neseniai teko perskaityti naujieną, kad Didžiojoje Britanijoje jau po trejų metų bus privaloma visus šunis žymėti mikroschemomis. Šalies Aplinkosaugos departamentas – beje, labai pagrįstai – viliasi, kad toks reikalavimas padės išspręsti pasiklydusių, pavogtų šunų problemą, galų gale, efektyviau rūpintis gyvūnų gerovės klausimais, nukeliant dalį naštos nuo perpildytų prieglaudų pečių.

Departamentas nurodė, kad jau šiuo metu iš maždaug 8 milijonų D. Britanijoje gyvenančių šunų 60 proc. yra pažymėti mikroschemomis. Pasak to paties šaltinio, tokios šalyse kaip Portugalija, Italija ir Šveicarija privalomas žymėjimas yra įvestas dar anksčiau. Nuo 2009 metų Anglijoje reikalaujama tokiu būdu sužymėti ir visus žirgus. Na, o tiems, kurie dvejoja žymėjimo nauda arba gaili tam pinigų, bus įvesta ir papildoma motyvacija: bauda už nežymėtą gyvūną sieks iki 500 svarų (t. y. apie 2 000 Lt).

Įdomu tai, kad Lietuvoje apie privalomą gyvūno žymėjimą nuo tų pačių 2016 metų prakalbta dar 2011-siais. Ir jau tada spaudoje pasipylė štai į tokius panašūs straipsniai, kurstantys skalūninių dujų baubą primenančią paniką apie galingąsias kompanijas gamintojas, nusitaikiusias į mūsų, skurstančių lietuvių, kišenes. Laimei, sveikas protas nugalėjo.

Priminsiu, kad mikroschema – tai nedidelis implantas, paprastai „įsegamas“ gyvūnui po oda kaklo/keteros srityje. Mikroschema yra pasyvi, t. y. nesiunčia signalų, o jos veikimas trunka apie 25 metus, taigi gyvūno amžiui jos užtenka per akis.

Vos prieš kelerius metus Lietuvoje privalomąja tvarka pradėti žymėti šunys su dokumentais – iki tol pakakdavo gyvūną pažymėti tatuiruote. Puikiai mačiau, kaip gyvūnų veisėjai – net ir gerbiami kinologijos pasaulyje, ir šiaip faini žmonės – iki paskutinės leistinos datos savo vadų šunelius žymėjo tik tatuiruote, ir visai ne dėl to, kad nesuvoktų mikroschemos naudos. Tiesiog tatuiruotė kainavo keliolika litų, o vadinamasis „čipavimas“ – apie šimtą. Štai ir toji auksinė taisyklė: nesvarbu, kokia naudinga ir sveikintina bebūtų alternatyva, mūsų žmonės (ir ne tik jie – tikriausiai britai irgi) rinksis tai, kas yra pigiau. Todėl be žodžio „privaloma“ nelabai apsieisi. Ir be baudų – akivaizdu – irgi.

Net ir žinodamas neatspėsi, kokius skaičius žymi šie keisti taškiukai.

Kodėl taip skeptiškai vertinu tatuiruotes? Nes man tai atrodo archaiškas ir labai dažnai nepasiteisinantis metodas: štai taip atrodė Kopos tatuiruotė jau po metų, kai šuo išaugo ir oda šlaunies dalyje išsitempė. Jau nekalbant apie galimybes tatuiruotę modifikuoti ir pakeisti.

Taip, aš esu už tai, kad VISI šunys būtų žymimi privaloma tvarka: kuo mažiau gatvėmis bastysis nežinia kieno nežinia iš kur priperėtų valkataujančių gyvūnų, tuo geriau bus visiems – ir mums, ir gyvūnams. Ir taip, puikiai suprantu, kad reikalauti iš kaimo bobutės sukrapštyti šimtą litų savo lenciūginio Sargio žymėjimui – kol kas nelabai realu. Bet technologijos turi tendenciją pigti. O žmones reikia ugdyti. Kito kelio tiesiog neturime.

O kaip manote jūs?