Vilkai, šunys ir veisimo verslas

Už šios žinutės akis užkliuvo po vieno neseno ginčo su šuns neauginančiu žmogumi apie veisimo verslą. Jis akivaizdžiai susižavėjęs man pasakojo apie šimtus kvadratinių metrų, kuriuose plačiu mastu bus vykdoma šunų veisimo veikla – na, tokią super modernią veisyklą-fermą, formaliai atitinkančią visus šunų gerovei užtikrinti būtinus kriterijus. Iš jos į Lietuvos rinką turėtų pasipilti šimtai veislinių šunelių. Neketinu badyti pirštu, vardais ir pavardėm, neabejoju, kad teisiškai tokia veikla bus visiškai legali ir skaidri. Esmė ne ta: su pašnekovu iki užkimimo ginčijomės, kiek etiškas yra toks ferminis (tegul ir aukščiausios prabos) šunų veisimo verslas, ir kiek apskritai veisimas gali būti „verslu“. Vis dėlto vienas mano teiginys nubraukė oponento ekonominius argumentus ir paliko kyboti ore be atsakymo: „Kai sugalvosi savo mažam bambliui pirkti geriausią draugą, tuomet ir pažiūrėsime, kurį šunelį pasirinksi – ištrauktą iš už sterilios fermos virbų, ar išmyluotą mano ir mano vaikų glėbyje“.

Man atrodo, kad ši nedidelė žinutė, lyginanti socializacijos reikšmę vilkų ir šunų gyvenime, yra dar vienas įrodymas, koks svarbus yra žmogus pirmosiomis mažo šuniuko gyvenimo savaitėmis, pradėjus tyrinėti pasaulį.

Vystymasis panašus, pažinimas – skiriasi

Šis tyrimas – tai jaunos Masačūsetso Amherst universiteto mokslininkės, evoliucinės biologijos specialistės, Kathryn Lord daktaro disertacijos tema, analizuojanti elgsenos skirtumus tarp šunų ir vilkų. Lord rašo, kad nors vilkai ir šunys genetiškai labai panašūs, tačiau jų elgsena stipriai skiriasi. Jos nuomone,  didžiausius elgsenos skirtumus nulemia pirmieji šuniukų ir vilkiukų socializacijos įspūdžiai pačiu ankstyvuoju laikotarpiu – kai mažylių pažintis su aplinka įsispaudžia giliausiai ir lieka visam tolimesniam gyvenimui.

Lord stebėjo gyvūnus ir pateikė skaičius, rodančius, kad tiek vilkų, tiek šunų palikuonys matyti, regėti ir užuosti pradeda panašiu metu, tačiau pasaulį tyrinėja skirtingai. Šuniukai ima aktyviai domėtis pasauliu tik maždaug nuo 28 gyvenimo dienos – kai visos juslės jau ima neblogai funkcionuoti. O štai vilkiukai ima tyrinėti aplinką nuo antros savaitės, pasikliaudami vien uosle, tebebūdami akli ir kurti.

Kaip rodo eksperimentai, vilkai pripažįsta ir toleruoja tuos žmones ir daiktus, su kuriais susipažino kritiniu augimo periodu, tačiau nesugeba apibendrinti šio pažinimo ir jo perkelti apskritai visiems žmonėms ir visiems naujiems daiktams. O štai šunys – sugeba, todėl, jei buvo tinkamai socializuoti, nesigąsdina nepažįstamų garsų ar vaizdų.

Kodėl subrendę vilkai ir šunys taip skirtingai elgiasi? Lord manymu, įtakos turi tai, kad vilkiukai, susipažindami su pasauliu, teturi uoslę – kitos juslės dar nebūna įsijungusios, o šuniukai pasaulį pradeda pažinti daug įvairiapusiškiau. Ir ši ankstyvoji socializacija, mokslininkės nuomone, daro lemiamą įtaką vėlesniam gyvūno elgesiui, reakcijoms į pasaulį ir – be abejo – į kitas rūšis, pavyzdžiui, žmones.

Svarbi ir labai svarbi

Esu tikra, kad mažo šunelio socializacija – tai raktas į daugelį dalykų, kuriuos mes taip vertiname savo keturkojuose, į tas savybes, dėl kurių gyvūną visų pirma suvokiame kaip šeimos narį. Žinote, ką apie socializaciją sako Gyvūnų elgsenos Amerikos veterinarų bendruomenė? Kad svarbiausias metas socializuoti mažą šunelį – pirmieji trys jo gyvenimo mėnesiai. „Jei šuneliui yra daugiau kaip 16 savaičių – dėti esminius jo elgsenos formavimo pagrindus jau per vėlu“, – rašo jie.

O dresuotojas Dr. Ianas Dunbaras savo knygoje „Before and After You Get Your Puppie“ („Prieš įsigyjant savo šuniuką ir po to“) labai paprastai paaiškina, ką reiškia „nesocialiuotas šuo“: „Jei šunelis negauna pakankamai naujų įspūdžių, nesutinka naujų žmonių, greičiausiai išaugs drovus ir baikštus. Nesocializuoti šunys labai dažnai agresyviai reaguoja į nepažįstamus žmones ir neįprastas situacijas, todėl potencialiai yra pavojingi. Nepamirškite, kad dažniausiai žmones apkandžioja ne „dominuojantys“ ar „saugantys“ šunys, bet baikštūs ir nepasitikintys nei savimi, nei aplinkiniais. Socializuotas, daug teigiamos patirties turintis šuo – tai užtikrintas šuo, o užtikrintas šuo visada pasižymi geru ir patikimu charakteriu“.

Grįžtant prie veisimo, aš vis dėlto manau, kad ši veikla pateisinama tik tuomet, kai siekiama išveisti eksterjero, darbinėmis ir būdo savybėmis standartui kuo artimesnį individą. Bet kokia kita motyvacija – o ypač verslo ir uždarbio – man skamba neįtikinamai ir neetiškai. Dėl vienos paprastos priežasties: prieglaudos plyšta per siūles nuo keturkojų žmogaus cinizmo aukų.