Warning: "continue" targeting switch is equivalent to "break". Did you mean to use "continue 2"? in /home/koposnam/domains/koposnamai.lt/public_html/blog/wp-content/plugins/types/library/toolset/types/embedded/includes/wpml.php on line 648

Warning: "continue" targeting switch is equivalent to "break". Did you mean to use "continue 2"? in /home/koposnam/domains/koposnamai.lt/public_html/blog/wp-content/plugins/types/library/toolset/types/embedded/includes/wpml.php on line 665
O ką jūs padarytumėte dėl savo mirštančio draugo?

O ką jūs padarytumėte dėl savo mirštančio draugo?

Mano bičiulė visada buvo jausminga, bet pakankamai racionali, kai ateidavo metas priimti sprendimus kritinėse situacijose. Todėl visiškai nusenus jos mišrūnei kalytei eutanazija buvo pasirinkta tegul ir skaudančia širdimi, bet puikiai suvokiant, kad taip reikia ir taip yra geriausia. Tačiau viskas apsivertė aukštyn kojomis ir virto klaikia istorija, kai senatvė prispaudė jos „siaminę“ katytę. Atvažiavusi pas gydytojus rauti skaudančių dantų, dėl kurių penkiolikmetė senolė kentė skausmą ir negalėjo normaliai maitintis, bičiulė buvo pastatyta prieš faktą, kad šalia viso kito, katytei – ir pilve susiformavęs auglys, greičiausiai – piktybinis. Panašu, kad diskomforto, bent kol kas, ši liga gyvūnui nekėlė, tačiau gydytojas primygtinai rekomendavo operaciją: „Juk vis tiek ją migdysime raudami dantis, tai tuo pačiu ir išoperuosime auglį“. Baisiai dvejodama bičiulė galų gale pakluso profesionalo įkalbinėjimams ir sutiko su operacija. Po dviejų parų ji vietoje seno, bet vis dar guvaus gyvūno, namo parsivežė vos pajudantį, iš skausmo šaukiantį ligonį, kurį gelbėjo tik viena po kitos lašinamos lašinės, kol galų gale, prasikankinusi dar dvi beprotiškas paras, katytė nudvėsė šalia savo šeimininkės, pataluose.

 

Iš visos šitos istorijos labiausiai mane nuliūdino tai, kad tokius ciniškus patarimus dalijo gydytojas, kurį vertinau kaip atsakingą ir patikimą profesionalą. Kodėl ciniškus? Nes išrauti gyvūnui dantis kainuoja kelis kartus pigiau nei atlikti gana sudėtingą auglio šalinimo operaciją. Štai ir viskas. Tiesiog biznis, nieko asmeniško.

 

Sprendžiate jūs

Šį nutikimą prisiminiau perskaičiusi „The New York Times“ straipsnį, parodantį, kad tobulėjanti medicina sukelia vis daugiau etinių ir emocinių dilemų ne tik žmonių, bet ir jų augintinių pasaulyje. Tai, kas anksčiau buvo nurašoma kaip „viskas, daugiau niekuo nebegalite jam padėti“, dabar pateikiama „galite prailginti jo gyvenimą, tačiau tai kainuos“. Ir gali kainuoti labai daug.

 

Chemoterapija, galūnių amputacija, ilgalaikė novatoriška reabilitacija, net organų transplantacija (persodinti inkstą – 25 tūkst. USD) – visa tai įmanoma, taikoma ir net gali prailginti gyvūno amžių keleriais metais. Lieka tik klausimas: kiek galite ir kiek esate pasirengę mokėti, kad vėliau metų metus nebesigraužtumėte: ar tikrai dėl savo draugo padariau VISKĄ, ką galėjau?

 

Sobierių šeima iš Grynvičo per kelerius metus dėl inkstų ligos neteko dviejų šunų – penkiolikmečio amerikiečių eskimų špico ir dar visai jauno auksaspalvio retriverio. „Man atrodo, kai tam ryžtiesi, net gerai nesupranti, kiek iš viso teks išleisti pinigų. Jie plisuojasi tarsi savaime. Mes manėme, na, gerai, yra tam tikros ribos, tačiau kai pradeda reikėti 500 USD vienam, 1 000 USD kitam, galutinės sumos greitai išauga nepamatuojamai,“ – taip apie sunkiai sergančio gyvūno gydymą pasakojo Lisa Sobieri. Šeima išleido dešimtis tūkstančių, kurie prailgino 6 mėnesių retriverio gyvenimą dar 18 mėnesių.

 

Kiti pašnekovai turėjo didesnių dilemų nei vien taupumas ir išgręžta kreditinė kortelė: o ką, jei staiga tų pinigų prireiks ligotiems šeimos nariams? Ar galima gyvūną gelbėti pinigais, atidėtais vaikų mokslui?

 

Pomonos Vakarų sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos koledžo dekanas daktaras Philipas Nelsonas sako paprastai, bet labai aiškiai: „Mirtis yra gyvenimo ciklo dalis ir mes privalome tai priimti. Vienintelis klausimas – kiek resursų esate pasiryžę investuoti, kad tą gyvenimą pratęstumėte? Dabartinė visuomenė tokia, kad savo šunims žmonės suteikia tokią pačią vertę kaip savo vaikui ar sutuoktiniui – kuriems kitą dieną taip pat gali prireikti tų pačių resursų. Mūsų gyvenimo vertinimas pakito, ir nebūtinai į gera. Manau, ir tai grynai mano asmeninė nuomonė, kad daugumai mūsų tiesiog atgrasu pažvelgti į akis gyvybės pabaigai. Be to, esame nepamatuotai įtikėję medicinos visagališkumu“.

 

Sveiko proto balsas? Taip, tikriausiai. Tik štai, kur pasisemti to sveiko proto, kai ant tavo rankų dūsauja geriausias draugas, kuriam galbūt – tik galbūt – galėtum suteikti šansą pabūti kartu dar metus, mėnesį ar savaitę?

 

Publikuota: balandžio 7, 2013

Apie mus

Sveiki užsukę į mano namus.

Aš — Kopa, italų kurtė, dar kitaip — levretė. Esu šio tinklapio įkvėpėja ir geroji dvasia.

Esi pozityvus, ilgiesi kasdienybės estetikos ir manai, kad gyvenimas su keturkoju yra šimtąkart geresnis nei be jo? Tuomet atėjai teisingu adresu — patogiai įsitaisyk ir jauskis kaip namie. kontaktai