Amžius: Metukai.

Lytis: Mergaitė

Aukštis: Apie 50 cm.

Pudelis – viena tų veislių, kurią stipriausiai slegia stereotipai. Ne veltui visuose animaciniuose filmukuose „graži kalytė“ – būtinai pudeliukė, ir būtinai balta. O dar visos tos legendos apie neišmatuojamą pudelio intelektą – kai pritrūkdavo argumentų, pudelistai būtinai paminėdavo sovietinius cirkus, kur triukus rodydavo išimtinai šios veislės šunys.

Tai štai, nežinau, kiek šie stereotipai paveikė Viki šeimininkę, bet ji sako, kad šunį rinkosi labai kruopščiai ir ilgai, kol galų gale apsistojo būtent tie šia veisle. Dar kurį laiką pasuko galvą, kas būtų smagiau – baltas ar juodas, bet pamačiusi persikinio raudonumo spalvą tiesiog susirgo ja. Ir taip iš kaimyninės šalies parsivežė ją – ne tokią jau ir mažą, bet išties elegantišką ir žaismingą pudeliukę Viki – arba, vadinant dokumentiniu vardu – Victory Baltic Dream.

„Dažnai tenka girdėti pasakymą, kad pudelis – tai be 5 min žmogus,“ – išdidžiai sako Viki šeimininkė, nepamiršdama paminėti, kad pudeliai – antri pagal protingumą iš visų šunų veislių (ir šitoje vietoje borderkolių savininkai turėtų numirti iš pasididžiavimo savo pačiais pačiausiais, pirmiausiais šiose intelekto varžybose šunimis).

Štai Viki nereikėjo mokyti komandų „sėdėt“, „gulėt“ ar „balsas“: šuo jau po pirmo karto pagavo, ko iš jos prašoma, ir komandas vykdo su didžiausiu užsidegimu. „Tiesa, tam, kad pudelis paklustų, mokyti jį reikia žaidimo forma, sudominti ir tik tokiu būdu motyvuoti. Apie tai, kad šuo būtų kaip nors baudžiamas, išvis galima pamiršti – užtenka piktai pažiūrėti, ir Viki jau nuolankiai susigėsta“, – pasakoja šeimininkė.

O kaipgi kailis? Kadangi Viki ne tik bėgioja pievomis, bet ir laksto parodų ringe (o kaipgi – apie pudelių neprilygstamą sėkmę parodose mes jau pasakojome šitame straipsnyje), kailiui tenka skirti dėmesio: plaukas turi būti ilgas, dažnai šukuojamas, kad nesiveltų, antraip bandant iššukuoti kaltūnus, išsipeša daug plaukų ir gražuolis pudelis tampa ne tokiu gražuoliu. „Bent jau kol kas mes einame ir į mišką, ir į pievą, ir dar kas vakarą kieme dūkstame su kitais šunimis. Net žygyje dalyvavome: ėjome 22 km mišku, ir nieko!” – sako Viki šeimininkė.

Nors Viki nėra maža, tačiau žodžio „agresija“ jos šuniškame žodyne nėra: net ir susidūrusi su akivaizdžiai prarūgusiu, piktu keturkoju, ji verčiau ima šėlioti ir dūkti, užuot išsiaiškinusi santykius iššieptais dantimis. Taikumas, beje, yra pudeliams būdinga savybė, tačiau Viki turi ir, atrodytų, visai nepudeliškų savybių. Netgi, sakytume, kiek nederančių tokiam aristokratiškam pūkiui: na, pavyzdžiui, ji mėgsta išsivolioti baloje. Ką su tokia varvančia gražuole paskui daro šeimininkė – istorija nutyli, bet greičiausiai didelės laimės tuo metu nejaučia. Kita vertus, mes čia, Kopos Namuose, pagalvojome, kad Viki ne atsitiktinai taip myli balas: juk pasak vienos versijos, veislės pavadinimas yra kilęs iš vokiško žodžio „puddeln“, reiškiančio „teškentis vandenyje“!

Ir dar: visus, susižavėjusius pudeliais, Viki šeimininkė perspėja, kad tai aktyvūs ir dėmesio reikalaujantys šunys: „Žmonėms, mėgstantiems kiurksoti ant sofos prieš TV, niekada nepatarčiau įsigyti pudelio – visgi tai aktyvus šuo, kuriam reikia daug judėti“.