Amžius: 1,5 metukų

Lytis: Vaikinukas

Aukštis: 20,5 cm.

Neįtikėtino mažumo smailianosis pūkų kamuolys – kaip tik toks, apie kuriuos Facebook memai rašo: „Mano mama buvo meška, o mano tėtė – labai drąsus šuo“.

Susipažinkite su mažuoju vokiečių špicu, vardu Lapiukas. Šeimininkai jį dar vadina Lapiu, Lapeliu ar tiesiog šuniuku. O dokumentuose šis mažas keturkojis sagutinėmis akimis turi visai prašmatniai ilgą vardą: Goras Fluffy Ball Alive Iš Biržų. O taip va.

Kaip nebūtų keista, iš visų Kopos Namuose besisvečiuojančių šunų Lapiukas yra tik antras, kurio šeimininkas – vyras. Ir vėlgi – kaip vestukas Jokis – Lapiukas yra iš tų mielų pūkuotų padarų, kurie stereotipiškai labiau turėtų derėti prie damų. Betgi ne. Jo šeimininkas kas rytą riečia istorijas apie kietąjį Lapiuką, rūpestingai veža pas gydytojus ir derina kirpyklos darbo laiką – nes apaugęs gaurais Lapiukas panašėja į raketą, na žinote, su iš užpakalio besiveržiančiomis liepsnomis. Toks jau jis.

Lapiukas ypatingas tuo, kad kiekvienas praeivis gatvėje iš karto atspėja jo vardą. „Žiūrėk, lapiukas!“ – šaukia jie. Ir Lapiukas žino: toli visokioms Bunkėms ir Valentaitėms iki jo žvaigždiškojo lygio, toli. Todėl ir vaikšto toks: pasistiebęs ir išdidus. Ir grožio procedūras kenčia stoiškai, kaip ir dera žvaigždei: nagus kerpasi nesipriešindamas, šokuojamas kenčia net tuomet, kai šukos ima pešioti „raketinį“ užpakaliuką. O procedūroms pasibaigus išdidžiai nustypina. Nes Lapiukas žino, ko yra vertas. Tuo neabejoja ir jo šeimininkas.

Vieno, ko Lapiukas negali pakęsti, tai būti paliktas vienas. Todėl pasipiktina kaskart, kai kažkas, eidamas iš namų, nepasiima jo kartu. Tada jis piktai šaukdamas apskrieja per visus buto kambarius ir eina įsižeidęs miegoti. Na, bet tikrai, reikia turėti gėdos šitaip kiauliškai elgtis!

Lygiai taip pat Lapiukui nepatinka važiuoti uždarytam bokse: jis tada keikiasi. O šeimininkas tuos keiksmažodžius išverčia į kitas kalbas. Dažniausiai rusų. Jei galėtų, Lapiukas keliautų tik priekyje, ant kelių. Stovėdamas. Sako, taip gali prarymoti žvelgdamas į kelią valandų valandas – kol iš nuovargio į stiklą įsirems galva. Bet net ir tada Lapiukas nemiegos, o ne! Suprantate, kelionėse, kaip ir gyvenime, Lapiukui nėra kada snausti, reikia dalyvauti!

Štai toks jis, mažasis Lapiukas iš Vilniaus. Jei sutiksite – nesidrovėkite jam pasakyti, kad jį pažįstate. Lapiuką tai pamalonins, neabejojame.