Tegul jos lieka nepopuliarios
Populiarinti savo mylimą veislę? Parodyti ją tokią, kokią matau aš, kasdien, šalia: aristokratišką, rafinuotą, subtilią, lojalią ir nepakartojamą? Džiaugtis, kad vis daugiau žmonių gatvėje užuot žinovo tonu mykę apie „skalikus“, „vipetus“ ar „lenktyninius“, susižavėję sako: o, žiūrėk, levretė? Pagunda didelė, bet už ją didesnė – atsakomybė.
Jei šuo rašytų SMS
„Žinai, kuo šuo geresnis už žmogų? Kad viską supranta, bet nekalba. Nėra progos susipykti,“ – sako man mano draugė. O vienas bičiukas, pasivadinęs October Jones, jau kuris laikas internete pildo savo blogą, kuriame pateikia susirašinėjimus su savo anglų buldogu. „Mano šuo siunčia man SMS‘us. Aš juos skelbiu čia. Žinau, tai keista,“ – gūžteli pečiais autorius. […]
Mes – už genialias idėjas
Jūs neįsivaizduojate, kaip aš myliu verslą, kuris gimė ne tada, kai kažkas atsisėdo ir pagalvojo „man reikia pinigų, kursiu verslą“, o tada, kai kažkas pamąstė: „Turiu problemą, privalau rasti jos sprendimo būdą“.
Darbas, biuras ir šuo
Nežinau, ką apie tai manote jūs, bet mums Kopos Namuose keliauti su šunimi į darbą yra taip įprasta, kaip valytis dantis ryte arba užleisti iš šalutinės gatvės bandantį išvažiuoti nelaimėlį. Tiesą sakant, Kopytė taip ir augo: snūduriuodama šeimininkei už nugaros ant sukamosios biuro kėdės.